Turinio viršenybės prieš formą principo taikymas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs tokius LR Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 69 str. 1 d. nustatyto turinio viršenybės prieš formą principo taikymo pagrindus:

  1. MAĮ 69 str. gali būti taikomas tik tuomet, kai (abejones keliančio) sandorio pagrindinis tikslas yra gauti mokestinę naudą, piktnaudžiaujant mokesčio įstatymu. Jeigu sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, MAĮ 69 str. negali būti taikomas net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą.
  2. Nustatant, ar mokesčio mokėtojo vienintelis tikslas buvo gauti mokestinę naudą, tiriamos aplinkybės, kurios atsirado po sandorio (ar ūkinės operacijos) sudarymo.
  3. Teisės aktai nereikalauja, kad mokesčių mokėtojas, turėdamas ūkinės veiklos laisvę, rinktųsi tą verslo modelį, pagal kurį jam atsirastų didžiausia mokestinė našta, todėl tik mokestinės naudos iš sandorio įgijimas negali būti pripažįstama piktnaudžiavimu.
  4. Piktnaudžiavimas mokesčių įstatymais gali būti nustatytas tik tada, kai mokestinio pranašumo įgijimas buvo pagrindinis ūkinėmis operacijomis siekiamas tikslas, o mokesčių mokėtojo veikla, lemianti mokestinio pranašumo atsiradimą, negali būti pateisinta nei ekonominės logikos, pasireiškiančios didžiausio pelno siekimu mažiausiomis sąnaudomis, nei kitomis aplinkybėmis.
  5. Tokios mokestinės naudos įgijimas pažeidžia mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principus, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys. Šiuos principus pažeidžianti veikla negali būti laikoma teisėta veikla.

Tačiau reikia pabrėžti, kad ES teisės aktai ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas akcentuoja ne tik mokesčių privalomumo ir draudimo piktnaudžiauti teise principus, bet ir teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių principus. Pagal teisinio saugumo principą, reikalaujama, viena vertus, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, o kita vertus, kad teisės subjektai numatytų jų taikymą. Šis principas itin griežtai taikomas tuomet, kai teisės nuostatos gali turėti finansinių pasekmių, kad suinteresuotieji asmenys galėtų tiksliai žinoti jiems pagal šias teisės nuostatas nustatytų pareigų apimtį. Iš to išplaukia, kad svarbu, jog mokesčių mokėtojai žinotų savo mokestinius įsipareigojimus prieš sudarydami sandorį.

Arūnas Šidlauskas

Mokestinių ginčų advokatas