Mokesčius išskaičiuojančios įmonės prievolių perkėlimas fiziniam asmeniui

Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas (LVAT) yra suformavęs praktiką, kad net ir tuo atveju, kada prievolė išskaičiuoti mokestį nuo A klasės pajamų yra nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, t.y. tiek įmonei tiek ir fiziniam asmeniui, tokia prievolė gali būti perkelta pajamas gavusiam mokesčių mokėtojui.

Kaip nurodo, LVAT, galimybė reikalauti mokestinės prievolės, kylančios iš A klasės gyventojo pajamų, įvykdymo tiesiogiai iš mokesčio mokėtojo, o ne iš mokestį išskaičiuojančio asmens, yra administracinių teismų praktikoje pripažįstama išimtis iš bendros taisyklės, įtvirtintos GPMĮ 23 str.

Mokesčių teisės aktuose nustatyta mokestį išskaičiuojančio asmens prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į biudžetą, gali būti perkelta atitinkamo mokesčio įstatyme nurodytam mokesčio mokėtojui tuo atveju, jei toks neperkėlimas pažeistų mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo, visuotinio privalomumo, sąžiningumo principus ir (ar) neatitiktų protingumo bei teisingumo kriterijų, kurių turi būti paisoma mokesčių administratoriui administruojant mokesčius. Šis vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečiame mokestiniame santykyje susiklosčiusias individualias aplinkybes.

Tokios aplinkybės gali būti, pavyzdžiui, kad mokesčio mokėtojas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ne tik bendrovių, mokestį išskaičiuojančių asmenų, akcininkas, bet ir kartu su kitais asocijuotais asmenimis kontroliavo šiuos vienetus, galėjo daryti ir darė įtaką bendrovių sprendimams; be to išmokant pajamas mokesčių mokėtojui buvo veikiama išimtinai jo interesais. LVAT taip pat nurodė, kad pastarosios aplinkybės ir mokesčių mokėtojo galimybės kartu su kitais asocijuotais asmenimis kontroliuoti (daryti įtaką) aptariamų bendrovių veiklą kontekste svarbu ir tai, kad ginčo pajamos buvo išmokėtos iš bendrovių veiklos lėšų, t. y. šios sumos nebuvo lėšos, kurios pagal nacionalinius įstatymus gali būti išmokamos Lietuvos vieneto dalyviams, veikiantiems kaip tokiems (nagrinėjamu atveju pripažinta, jog ginčo pajamos nebuvo, pvz., dividendai, įnašų grąžinimas teisės aktuose numatytais atvejais ar kt.).

LVAT konstatavo, kad šių aplinkybių visuma, jas vertinant sąžiningumo ir mokesčių visuotinio privalomumo reikalavimų, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijų aspektu, sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad mokesčių mokėtojas negali remtis minėtomis GPM įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.

 

Arūnas Šidlauskas

Mokestinių ginčų advokatas