LVAT byla dėl turinio viršenybės prieš formą principo taikymo mokesčių mokėtojo naudai

2015 ir 2016 metais pareiškėjas, Danijoje registruota įmonė, iš Lietuvos įmonių UAB „ST“ ir UAB „GK“ įsigijo medienos apdirbimo įrangą. Įrangos tiekimas įformintas PVM sąskaitomis faktūromis. Kadangi pareiškėjas Lietuvos Respublikos teritorijoje nevykdo veiklos, neturi padalinio, jis įgijo teisę susigrąžinti į Lietuvos biudžetą sumokėtą su minėtos įrangos tiekimu susijusį PVM.

Todėl 2016  m. rugsėjo 2  d. per Danijos mokesčių administratorių pateikė prašymą Vilniaus AVMI iš Lietuvos biudžeto grąžinti pirkimo PVM, sumokėtą nuo Lietuvos Respublikoje įsigyto ir pareiškėjo PVM apmokestinamai veiklai skirto turto. Prašymas buvo teikiamas už 2016  m. mokestinį laikotarpį. Tačiau Vilniaus AVMI nusprendė negrąžinti 5 250  Eur PVM pagal UAB  „ST“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir šį sprendimą grindė tuo, kad prašymas buvo pateiktas už 2016 m. laikotarpį, tuo tarpu PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu prašoma grąžinti PVM, išrašyta 2015 m. gruodžio 23 d., t. y. nepatenka į prašymo laikotarpį. Tačiau pareiškėjui PVM buvo grąžintas pagal UAB „GK“ pateiktą sąskaitą faktūrą, kuria įformintas iš esmės analogiškas ginčijamam medienos apdirbimo įrangos tiekimas.

Pareiškėjas manė, kad atitiko visus materialiosios teisės nustatytus reikalavimus, kurie keliami užsienio apmokestinamajam asmeniui, siekiančiam susigrąžinti Lietuvoje sumokėtą PVM, todėl Vilniaus AVMI sprendimą skundė.

LVAT nurodė, kad LR Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje yra įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas mokesčių teisiniuose santykiuose, t. y. įstatymų leidėjo numatyta, kad viršenybė teikiama mokesčių teisinių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šis principas įstatymų leidėjo yra suformuluotas įžanginėje paminėto įstatymo dalyje, vertino, jog tai yra universalus principas, taikomas visuose mokesčių teisinių santykiuose ir visose mokesčių administravimo stadijose.

Teismas pažymėjo, kad santykiuose su mokesčių administratoriumi mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti, kad būtų taikomas turinio viršenybės pieš formą principas. Atitinkamai mokesčių administratorius savo veikloje neturėtų paneigti asmenų mokesčių įstatymuose numatytų teisių ar pripažinti atitinkamas prievoles vien remdamasis formalia šių asmenų veiklos išraiška, kai jam yra žinomos (pateikiamos) aplinkybės, rodančios kitokį mokestinio santykio turinį. Mokesčių administratoriaus pareiga savo veikloje remtis aptariamu principu yra imperatyvi, todėl, matydamas visas įstatymų numatytas prielaidas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą, jis savo iniciatyva turėtų atsižvelgti į tikrąjį mokesčio mokėtojo veiklos turinį, net jei tai reikštų, kad dėl to į valstybės, savivaldybių biudžetus ar kitus piniginius fondus bus surinkta mažiau pajamų.

Toks vertinimas pirmiausia išplaukia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto reikalavimo, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat iš Mokesčių administravimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto, įtvirtinančio, kad padėdamas mokesčių mokėtojui naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su mokesčių mokėtojais ir stengiasi, kad būtų pasiektas savitarpio supratimas. Viešojo administravimo subjektui keliami reikalavimai elgtis rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, implikuoja ir minėtą mokesčių administratoriaus pareigą taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ne tik valstybės pajamų užtikrinimo atvejais.

Be to, mokesčių administratorius, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas Konstitucijoje įtvirtinto gero administravimo principo imperatyvų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Iš konstitucinio gero administravimo principo kyla asmens subjektinė teisė į gerą administravimą, kurios sudėtinė dalis yra asmens teisė būti išklausytam. Ši teisė, be kita ko, reiškia, jog viešojo administravimo subjektas turi pareigą sudaryti sąlygas asmeniui pateikti informaciją, kuri reikalinga sprendimui priimti. Teisės būti išklausytam principas yra pažeidžiamas, kai pareiškėjui nesuteikiama teisė gintis, pateikti žodinius ar rašytinius paaiškinimus.

Pareiškėjas teigia, kad teikiant prašymą dėl PVM grąžinimo buvo 8 dienomis suklysta dėl laikotarpio, už kurį buvo prašoma grąžinti PVM, t. y. nurodyta, kad prašymas pateikiamas už 2016 m. laikotarpį, tuo tarpu viena iš PVM sąskaitų faktūrų buvo išrašyta 2015 m. gruodžio 23 d. Teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, vertino, kad byloje yra įrodyta, jog laikotarpis prašyme už 2016 m. buvo nurodytas suklydus, o ne sąmoningai buvo prašoma grąžinti PVM tik už 2016 m.

Teismas taip pat nurodė, kad prašymas su prie jo pateiktais dokumentais yra vieningas dokumentas ir mokesčių administratoriui buvo matomas vidinis jo prieštaringumas  – nesutampančios dokumentuose esančios datos. Todėl mokesčių administratorius, nustatęs faktines aplinkybes ir vadovaudamasis teise, privalėjo išsiaiškinti tikrąją mokesčių mokėtojo valią dėl PVM grąžinamo laikotarpio. Byloje įrodyta, kad prieš priimdama nepalankų administracinį sprendimą, viešojo administravimo institucija nesudarė sąlygų pareiškėjui pasisakyti, t. y. jo neišklausė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas teisės aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismas vertino, kad dėl aukščiau paminėtų argumentų byloje įrodyta, kad priimant skundžiamą sprendimą dalyje dėl 2015 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitos faktūros, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, t. y. taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl pareiškėjo skundas turi būti patenkintas ir skundžiama administracinio akto dalis turi būti panaikinta.

Arūnas Šidlauskas

mokestinių ginčų advokatas