Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis dėl prielaidų mokesčių administratoriui įskaityti mokesčio mokėtojo turimą mokesčio permoką, atsiradusią po bankroto bylos iškėlimo, šio turimai mokestinei nepriemokai padengti

Pareiškėjas (bankrutuojanti individuali įmonė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą, kuriuo po bankroto bylos iškėlimo susidariusi pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permoka buvo įskaityta turėtoms mokestinėms nepriemokoms padengti.

 

Atsižvelgiant į LR Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

LVAT sprendė, kad tam, jog būtų atliekamas mokesčių permokos ir nepriemokos įskaitymas, turi egzistuoti pirminė sąlyga – priešpriešiniai vienarūšiai mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus reikalavimai, pasireiškiantys mokesčių permokos ir mokestinės nepriemokos buvimu. Be to, tam, kad įskaitymas pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas būtų teisėtas, turi būti įgyvendintos dvi sąlygos:

  1. įskaitymas turi būti galimas pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas,
  2. įskaitymas turi būti galimas pagal atitinkamas mokesčių įstatymų nuostatas. Vien tai, jog įskaitymas atitinka mokestines normas, savaime nereiškia, kad įskaitymas galimas ir pagal Įmonių bankroto įstatymą. Dėl pastarojo įstatymo reikalavimų LVAT nurodė, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą nedraudžiamas tik tokių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų (permokėta mokesčių suma ir mokestinė nepriemoka), kurie atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitymas.

Apžvelgiamoje byloje taip pat nustatyta, kad ginčytame mokesčių administratoriaus sprendime nebuvo nurodyta, kaip apskaičiuota tariama mokestinė nepriemoka, kuriai įskaityti buvo panaudota minėta permoka, kas sudarė savarankišką pagrindą naikinti šį sprendimą, kaip nemotyvuotą.

Apibendrinant, po įmonės bankroto bylos iškėlimo susidariusi mokestinė (PVM) permoka negali būti įskaityta įmonės mokestinėms prievolėms padengti, kadangi pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas galimas tik tada, kai šie reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Norint atlikti įskaitymą, privaloma atsižvelgti ne tik į mokesčių įstatymų nuostatas, bet ir į Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, kurios šiuo atveju yra specialiosios.