Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla dėl neleidžiamų atskaitymų ir PVM atskaitos ribojimo už prekių įsigijimą, kurios nėra įprastos įmonės veiklai

Šioje byloje mokesčių mokėtojas, UAB (toliau – „Pareiškėjas“ arba „Bendrovė“) įsigijo 14 rašiklių bei laikrodį be apyrankės. Įsigytas prekes priskyrė leidžiamiems atskaitymams ir atskaitė jų pirkimo PVM. Šį turtą Pareiškėjas pardavė 2015 m. Prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos.

VMI atliko Bendrovės patikrinimą ir nustatė, kad Pareiškėjas ilgalaikio turto apskaitos registruose apskaitė iš Latvijos įmonės „Dimax“ 2009 m. spalio mėn. įsigytą rankinį laikrodį (be apyrankės – juvelyrinis dirbinys, įsigijimo vertė 265 866 Lt) bei 2008 ir 2009 metais įsigyjo 14 vnt. rašiklių iš viso už 203 452 Lt sumą, iš kurių 12 vnt. už 194 102 Lt buvo įsigyti 2009 m. Nuo įsigyto ilgalaikio turto vertės Bendrovė skaičiavo amortizacinius atskaitymus (4 metus), kuriuos įtraukė į leidžiamus atskaitymus.

Pareiškėjas patikrinimo metu nurodė, kad rašikliai ir laikrodis buvo įsigyti, siekiant juos naudoti kasdieninėje veikloje, įvaizdžio gerinimui, bei siekiant investicinių tikslų. Minėtos prekės buvo įsigytos, norint pabrėžti savo patikimumą ir išskirtinumą santykiuose su stambiais tarptautiniais klientais ir kelti savo konkurencingumą, bei iš šių prekių panaudojimo gauti ilgalaikę ekonominę naudą. Bendrovė nurodė, kad dažnai vyksta derybiniai susitikimai, kurių metu dalyvauja didesnis kiekis asmenų, galinčių naudotis rašikliu. Tuo tarpu teisė į PVM atskaitą yra siejama ne su faktiniu panaudojimu ekonominėje veikloje ar PVM apmokestinamų pajamų uždirbimu, bet su tuo, ar prekės yra skirtos naudoti ekonominėje veikloje. Pareiškėjo nuomone, šių prekių priskyrimą ekonominės veiklos vykdymui akivaizdžiai įrodo jų pardavimas kitam juridiniam asmeniui, iš kurio Bendrovė uždirbo PVM apmokestinamas pajamas. Bendrovės teigimu, VMI turi laikytis mokesčių mokėtojų lygybės principo, nes Pareiškėjo įsigytų prekių PVM atskaitos ribojimą grindžia iš esmės brangesne įsigytų prekių kaina, taip diskriminuodama Pareiškėją dėl geresnės socialinės padėties. Pareiškėjo teigimu, šio turto nusidėvėjimo sąnaudos turėtų būti pripažįstamos leidžiamais atskaitymais, kadangi ginčo prekės buvo skirtos Pareiškėjo ekonominei naudai gauti bei pajamoms uždirbti, vėliau parduotos, iš ko Bendrovė gavo apmokestinamų pajamų.

Tuo tarpu mokesčių administratorius, įvertinęs dirbančių darbuotojų skaičių (2) ir tai, kad jie rašikliais galėjo naudotis pasirašydami dokumentus bei kurdami teigiamą Bendrovės įvaizdį, Pareiškėjo ilgalaikio turto apskaitoje paliko (pripažino kaip ilgalaikį turtą) du anksčiau įsigytus rašiklius: 2008 m. gruodžio mėn. įsigytą už 6 250,76 Lt ir 2009 m. vasario mėn. įsigytą už 3 099,12 Lt bei 2 vnt. didžiausios vertės (objektyvumo dėlei) rašiklius, įsigytus 2009 m. birželio mėn. už 35 645,08 Lt ir 34 329,60 Lt. Rankinio laikrodžio paskirtis nelaikyta susijusia su biuro patalpų interjero puošyba. Tokiu būdu 10 rašiklių už 124 127 Lt ir rankinis laikrodis už 265 866 Lt buvo pripažinti nesusijusiais su Bendrovės vykdoma ekonomine veikla ir dėl to 389 993 Lt sumažintas apskaičiuotas veiklos nuostolis bei papildomai apskaičiuotas 78 473 Lt PVM.

VMI vertino, kad nors rankinio laikrodžio įsigijimo vertės įskaitymas į leidžiamus atskaitymus bei teisė į PVM atskaitą formaliai ir atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau jo paskirtis iš esmės nėra susijusi su biuro patalpų interjero puošyba, o toks didelis kiekis įsigytų brangių rašiklių nesusijęs su Bendrovės įvaizdžio kūrimu. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jokių sutarčių ar jų pratęsimų su Bendrovės patikrinimo metu įvardintais partneriais pasirašyta nebuvo. 2009 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu Bendrovė pasirašė tik 17 sutarčių.

Todėl VMI konstatavo, kad įsigyti rašikliai (išskyrus 4 rašiklius) nebuvo skirti Pareiškėjo ekonominės veiklos vykdymui, todėl neleido į PVM atskaitą įtraukti jų pirkimo PVM bei šių prekių nusidėvimo sąnaudų priskirti leidžiamiems atskaitymams.

Įvertinęs bylos aplinkybes, LVAT nurodė, kad aiškinant PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas yra konstatuota, jog tam, kad apmokestinamajam asmeniui būtų pripažinta teisė į PVM atskaitą ir nustatyta tokios teisės apimtis, iš principo yra būtinas tiesioginio ir betarpiško ryšio egzistavimas tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno arba kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą. Kita vertus, teisė į atskaitą taip pat suteikiama mokesčių mokėtojui, net jei nėra tiesioginio ir betarpiško ryšio tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno ar kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą, jei ginčijamos išlaidos sudaro dalį jo bendrųjų išlaidų ir yra sudedamoji jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kainos dalis. Pagrindžiant teisę į PVM atskaitą, bendrosios išlaidos galėtų būti kvalifikuotos kaip turinčios tiesioginį ir betarpišką ryšį su vykdoma ekonomine veikla, šios išlaidos, be kita ko, turi būti įprastos ir iš esmės reikalingos tokiai veiklai vykdyti.

LVAT nurodė, kad Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų pripažinti tiesioginį ir betarpišką ryšį tarp jo veiklos ir išlaidų, įsigyjant rašiklius ir laikrodį. Vien Pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie tai, kad šių daiktų įsigijimas pagerino jo įvaizdį, pabrėžė patikimumą ir išskirtinumą, padidino konkurencingumą, nėra pagrįsti jokiais objektyviais faktiniais duomenimis. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, kad būtent tokių rašiklių ir laikrodžio įsigijimas turėjo įtakos sutarčių, vykdant ūkinę komercinę veiklą, sudarymui, kad rašiklių ir laikrodžio įsigijimas buvo įprastinės Pareiškėjo vykdomos ūkinės komercinės veiklos išlaidos, būtinos ekonominei naudai gauti.

Mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, kad dalies rašiklių ir laikrodžio įsigijimo išlaidos nebuvo įprastinės Pareiškėjo vykdomos ūkinės komercinės veiklos išlaidos, todėl šios išlaidos pagrįstai nebuvo pripažintos Pareiškėjo leidžiamais atskaitymais Pelno mokesčio prasme. Nustačius, kad brangūs rašikliai ir laikrodis buvo įsigyti tikslais, nesusijusiais su Pareiškėjo vykdoma ekonomine veikla ir pajamų uždirbimu, vėlesnis šių daiktų pardavimas neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl Pareiškėjo teisės į PVM atskaitą.

Teismas pažymėjo, kad priskiriant turtą ilgalaikiam ar trumpalaikiam turtui, reikia vadovautis kriterijumi, ar turtas buvo naudojamas įmonės pajamoms uždirbti. Teisės į atskaitą atsiranda visais atvejais, jeigu mokesčių mokėtojas patvirtina bent jau bendro pobūdžio priežastinį ryšį tarp įgyjamų prekių ar paslaugų bei jo vykdomos ekonominės veiklos. Mokesčių administratorius įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad įmonėje ginčo metu dirbo tik du darbuotojai, per penkis metus veiklos buvo pasirašyta viso labo 17 sutarčių, sutartys buvo pasirašinėjamos ne prabangiame biure, o Bendrovės biure, įsikūrusiame gyvenamojo namo bute, Pareiškėjo pajamos per ginčo laikotarpį tik mažėjo, o nuostoliai didėjo, naujų verslo partnerių atsiradimo Pareiškėjui šis turtas (rašikliai ir rankinis laikrodis) neužtikrino, teismo vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, kad itin brangūs rašikliai ir rankinis laikrodis, kuris negali būti vertinamas kaip patalpų interjero puošybos elementas, nėra įprastinės vykdomai veiklai (kuro tiekimo tarpininkavimas, įmonių aprūpinimas elektroninėmis kortelėmis ir mokslinis darbas) sąnaudos. Šios sąnaudos nėra susiję su ekonominės naudos gavimu ir pajamų uždirbimu.

Arūnas Šidlauskas
mokestinių ginčų advokatas