Holdingo, vykdančio tik akcijų valdymo veiklą, pripažinimas „dariniu“

ETT vienoje iš bylų konstatavo, kad kai patronuojančiosios bendrovės nerezidentės ekonominę veiklą sudaro jos patronuojamųjų bendrovių turto valdymas arba kai šios patronuojančiosios bendrovės pajamos gaunamos tik iš šio valdymo, savame negali reikšti, jog egzistuoja visiškai dirbtinis, ekonominio pagrindo neturintis darinys. Šiomis aplinkybėmis tai, kad turto valdymas nelaikomas ekonomine veikla pridėtinės vertės mokesčio tikslais, yra nesvarbu.

Be to, ETT atkreipia dėmesį, kad nustačius atleidimo nuo mokesčio prie šaltinio taikymo reikalavimą, kai mokesčių administratorius neprivalo pateikti bent pirminių ekonominių priežasčių nebuvimo arba sukčiavimo ar piktnaudžiavimo požymių įrodymų, įtvirtinama sukčiavimo ar piktnaudžiavimo bendra prezumpcija ir taip pažeidžiamas Patronuojančiųjų ir patronuojamųjų bendrovių direktyva ir ypač jos 5 straipsnio 1 dalimi siekiamas tikslas, t. y. užkirsti kelią patronuojamosios bendrovės rezidentės paskirstytų dividendų patronuojančiajai bendrovei nerezidentei dvigubam apmokestinimui šios patronuojamosios bendrovės rezidavimo valstybėje narėje siekiant palengvinti bendrovių bendradarbiavimą ir grupavimąsi Sąjungoje.

Siekdamos patikrinti, ar sandorio tikslas yra sukčiavimas ir piktnaudžiavimas, kompetentingos nacionalinės institucijos turi ne tik taikyti iš anksto nustatytus bendrus kriterijus, bet ir kiekvienu konkrečiu atveju bendrai patikrinti atitinkamą sandorį. Nustačius visuotinai taikomą mokesčių priemonę, pagal kurią tam tikroms mokesčių mokėtojų kategorijoms automatiškai netaikoma mokesčių lengvata ir mokesčių administratorius neprivalo pateikti net pirminių sukčiavimo arba piktnaudžiavimo įrodymų arba nurodyti jų požymių, viršijama tai, kas būtina siekiant išvengti sukčiavimo ir piktnaudžiavimo.