Ginčas dėl permokos grąžinimo nebaigtas

Apžvelgiamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą grąžinti, pasigaminant ilgalaikį turtą, sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM).

 

Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas su Nacionaline mokėjimo agentūra sudarė paramos sutartį, pagal kurią įsipareigojo įgyvendinti projektą „Baltų mitologinis rekreacinis (pažintinis) takas“, o agentūra – kompensuoti iki 90 proc. šio projekto įgyvendinimo išlaidų. Įgyvendindamas šį projektą, pareiškėjas į apskaitą įtraukė sukurtą „Baltų mitologinį rekreacinį (pažintinį) taką“ (toliau – Pažintinis takas) sudarančio tam tikro ilgalaikio turto (transporto priemonių stovėjimo aikštelių, takų, apžvalgos aikštelių, laiptelių, laužaviečių, informacinio stendo) pasigaminimo išlaidas, įskaitant pirkimo PVM. Šį PVM pareiškėjas deklaravo ir paprašė mokesčių administratoriaus jį grąžinti (įskaityti). Nurodęs, kad nenustatyta, jog pareiškėjo įsigytos paslaugos ar prekės bus naudojamos PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, vietos mokesčių administratorius darė išvadą, kad ginčo PVM nepagrįstai buvo įtrauktas į PVM atskaitą, ir konstatavo, kad nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl PVM permokos grąžinimo. Toks viešojo administravimo subjekto sprendimas iš esmės buvo motyvuojamas aplinkybe, kad pareiškėjas įsipareigojo, įgyvendindamas minėtą projektą, leisti visuomenei nemokamai naudotis sukurta rekreacine infrastruktūra, t. y. ir ginčo ilgalaikiu turtu, kurio pirkimo PVM pareiškėjas siekė atskaityti. Vertindamas tokio mokesčių administratoriaus sprendimo pagrįstumą, LVAT pastebėjo, kad, atsižvelgiant į ginčo ilgalaikio turto pobūdį (rekreacinės infrastruktūros objektai) ir bendrą pareiškėjo planuotą vykdyti kaimo turizmo, pramogų, renginių organizavimo, t. y. iš esmės rekreacinių, veiklų pobūdį, taip pat kitas bylai reikšmingas aplinkybes (pvz., kad apmokestinamąją veiklą planuojama vykdyti toje pačioje teritorijoje, kur buvo ginčo ilgalaikis turtas, ar šalia jos ir kt.), nebuvo objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad ginčo ilgalaikį turtą pareiškėjas pasigamino (įsigijo) kitais nei verslo tikslais (ginčo ilgalaikis turtas iš esmės sudaro pareiškėjo verslui skirto turto dalį). Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2015 m. spalio 22 d. sprendimo byloje „Sveda“ (Nr. C-126/14) 24 ir 25 punktuose, vertinimo, kad įsigydamas (pasigamindamas) ginčo ilgalaikį turtą pareiškėjas veikė, kaip apmokestinamasis asmuo, nagrinėtu atveju negalėjo paneigti ir aplinkybė, kad šis turtas turi būti suteiktas visuomenei neatlygintinai naudotis. Antra vertus, apmokestinamasis asmuo turi teisę atskaityti PVM, jo sumokėtą už kito apmokestinamojo asmens patiektas prekes ir (ar) suteiktas paslaugas tiek, kiek prekes ir (ar) paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams. Atitinkamai, aptariama teisė į atskaitą egzistuoja, kai PVM apmokestinamas pardavimo sandoris yra tiesioginis ir nedelsiant atsirandantis ryšys, susijęs su vienu ar keliais pirkimo sandoriais, suteikiančiais teisę į atskaitą. Jeigu taip nėra, reikia nagrinėti, ar išlaidos, patirtos įsigyjant prekių ir paslaugų, sudaro bendrųjų išlaidų, susijusių su apmokestinamojo asmens bendra ekonomine veikla, dalį. Abiem atvejais tiesioginis ir nedelsiant atsirandantis ryšys reiškia, kad išlaidos, patirtos įsigyjant paslaugas, yra atitinkamai įtrauktos į konkrečių pardavimo sandorių kainą ar apmokestinamojo asmens, vykdančio ekonominę veiklą, tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kainą. Apžvelgiamoje byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad pareiškėjas minėto Pažintinio tako, kurio dalį sudaro ir (ar) kuriam aptarnauti yra skirtas ir ginčo ilgalaikis turtas, lankytojams suteikė teisę nemokamai naudotis šiuo turtu, nepriklausomai nuo to, ar šie asmenys su pareiškėju sudarys apmokestinamuosius sandorius, ar nesudarys. Todėl nagrinėtu atveju nebuvo pagrindo pripažinti, kad 2012 metais pareiškėjo atlikti parengiamieji (investiciniai) darbai galėtų būti vertinami kaip objektyviai turėję tiesioginį ir nedelsiant atsirandantį ryšį su kokiu nors vienu ar keliais pareiškėjo planuojamos vykdyti veiklos metu sudaromais (sudarytinais) pirkimo apmokestinamaisiais sandoriais. Tačiau byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtino, kad ginčo ilgalaikis turtas buvo pareiškėjo verslui skirto turto dalis. Pažintinis takas iš esmės yra vertinamas kaip objektas (priemonė), kuriuo siekiama pritraukti ir tuos lankytojus, kurie įsigytų pareiškėjo planuotas (planuojamas) už atlygį tiekti prekes ir (ar) teikti paslaugas (suvenyrus, maistą, naudotis mokamais atrakcionais, kitomis mokamomis rekreacinio pobūdžio paslaugomis). LVAT atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas planavo (planuoja) vykdyti savo apmokestinamąją veiklą kaimiškoje, t. y. retai apgyvendintoje, vietovėje. Todėl logiška manyti, kad aptariamas rekreacinis objektas gali būti pripažintas viena iš priemonių, skirtų paskatinti lankytojus, įskaitant apmokestinamuosius sandorius sudarančius klientus, atvykti iš kitų vietovių. Svarbu ir tai, kad aptariamas Pažintinis takas pagal savo paskirtį ir pobūdį atitiko pareiškėjo planuotos (planuojamos) toje pačioje vietoje vykdyti apmokestinamos veiklos pobūdį (pramogų, turizmo, poilsio ir kita panaši veikla), iš esmės šis objektas sudarytų (sudaro) bendrą kompleksą su kitais (planuojamais) apmokestinamosios ekonominės veiklos objektais, t. y. jie tarpusavyje iš esmės yra susiję. Galiausiai LVAT pastebėjo, kad pareiškėjas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris savo veiklos išlaidas padengia iš gaunamų pajamų.

Pagal pateiktus faktus galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo planuojamų gauti ateityje pajamų pagrindinę dalį sudarys pajamos iš apmokestinamųjų sandorių, ginčo ilgalaikio turto įsigijimo ir vėlesnės šio turto priežiūros išlaidos (jų dalis) bus padengiama iš pastarųjų pajamų. Atitinkamai – šios išlaidos sudarys pareiškėjui vykdant (planuojamą) ekonominę veiklą tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kainos dalį. Kiekviena iš minėtų aplinkybių, jei jos būtų vertinamos atskirai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėtu atveju, greičiausiai nesudarytų pakankamo (savarankiško) pagrindo konstatuoti tiesioginio ryšio buvimą tarp ginčo ilgalaikio turto įsigijimo (pasigaminimo) ir pareiškėjo planuojamos (planuotos) vykdyti bendros apmokestinamosios veiklos. Tačiau šias aplinkybes vertinant bendrai visų kitų byloje surinktų duomenų kontekste, nėra prielaidų abejoti aptariamo ryšio buvimu. Būtent dėl šių aplinkybių klausimas dėl PVM permokos grąžinimo iš naujo pavestas nagrinėti mokesčių administratoriui.