Dėl valstybės mokamų palūkanų už pavėluotą mokesčių grąžinimą

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, nagrinėdamas esmines ir procedūrines sąlygas, susijusias su apmokestinamajam asmeniui grąžinama PVM permoka, nustatė tokias taisykles:

  1. Jei valstybė surinko mokesčius, pažeisdama Sąjungos teisę, asmenys turi teisę į tai, kad būtų sugrąžintas ne tik neteisėtai surinktas mokestis, bet ir valstybei sumokėtos arba jos surinktos su šiuo mokesčiu tiesiogiai susijusios sumos;
  • Valstybė turi atlyginti ir nuostolius (sumokėti palūkanas), patirtus dėl negalėjimo naudotis pinigų sumomis, kuriuos lėmė atsiradusi prievolė sumokėti mokestį;
  • Kompensuojama suma turi būti adekvati nuostolių dydžiui, patirtų dėl negalėjimo disponuoti atitinkamomis sumomis. Pavyzdžiui, jeigu apmokestinamasis asmuo būtų turėjęs pasiskolinti sumą, lygią atskaitytino PVM permokai, iš kredito įstaigos, kad galėtų kompensuoti apyvartinių lėšų stygių, atsiradusį dėl PVM permokos negrąžinimo, jis būtų turėjęs mokėti didesnes palūkanas nei centrinio banko bazinė palūkanų norma, kuri taikoma tik kredito įstaigoms. O jeigu valstybė taip nustatė, tai prieštarauja ES teisei;
  • Kiekviena valstybė narė savo vidaus teisės sistemoje turi numatyti procedūrines sąlygas, kuriomis šios palūkanos turi būti mokamos, be kita ko, palūkanų normą ir jų apskaičiavimo būdą (paprastosios ar sudėtinės palūkanos). Šios sąlygos turi atitikti lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus, t. y. jos turi būti ne mažiau palankios nei panašiems reikalavimams pagal vidaus teisę taikomos sąlygos;
  • Teisei į permokos grąžinimą gali būti taikoma nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas senaties terminas.

Arūnas Šidlauskas

Mokestinių ginčų advokatas