Dėl PVM atskaitos ribojimo, vykdant sandorius su nusikaltimuose dalyvavusiais asmenimis

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nagrinėjo ginčą, kilusį dėl pareiškėjos teisės atskaityti 339  672  Lt pirkimo PVM už pareiškėjos įsigytą metalo laužą, kurį nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. sausio 31 d. patiekė septyni kontrahentai, t. y. UAB „Dz“, UAB „Pts“, UAB „Tg“, UAB „PM“, UAB „Ta“, VšĮ „MKD“ ir UAB „Mkr“. Šių bendrovių darbuotojai ar pačios įmonės buvo pripažinti kalti pagal LR baudžiamojo kodekso normas.

 

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, kuri nori pasinaudoti teise į atskaitą, turi apmokestinamojo asmens, kaip tai suprantama pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (PVMĮ) ir Šeštąją direktyvą, statusą. Pareiškėja faktiškai gavo prekes – metalo laužą, kuris nurodytas kontrahentų išrašytose sąskaitose faktūrose, už prekes sumokėjo ir šias prekes naudojo PVM apmokestinamajai veiklai. VMI neginčijo šių aplinkybių, tačiau mokesčių administratorius, neigdamas pareiškėjos teisę į atskaitą, nurodė, kad sąskaitose faktūrose nurodyti sandoriai nesuteikia teisės į sumokėto pirkimo PVM atskaitą, nes UAB „Dz“, UAB „Pts“, UAB „Tg“, UAB „PM“, UAB „Ta“, VšĮ „MKD“ ir UAB „Mkr“, išrašę sąskaitas faktūras, neturėjo leidimo verstis skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo veikla. Be to, yra abejonių dėl minėtų įmonių pajėgumų vykdyti ekonominę veiklą, nenustatyti tikrieji prekių tiekėjai. Dėl minėtų aplinkybių mokesčių administratorius darė išvadą, kad nebuvo ginčijamų tiekimų, t. y. jie įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodoma sąskaitose faktūrose.

LVAT nurodė, kad mokesčių administratoriaus abejonės dėl apmokestinamųjų asmenų, iš kurių pareiškėja įsigijo prekes, būtent dėl jų galimumo vykdyti ekonominę veiklą (dėl įmonės prastos buveinės, transportavimo, sandėliavimo sąlygų nebuvimo, pakankamo skaičiaus darbuotojų nebuvimo), galimybės susisiekti su tiekėjo atstovais nebuvimo, reikalingos licencijos verstis tam tikra veikla neturėjimo, nepaneigia tiekėjų apmokestinamojo asmens statuso buvimo ir vykdytos ekonominės veiklos. Todėl byloje yra materialiosios ir formaliosios teisės į PVM atskaitą pripažinimo sąlygos. Be to, mokesčių administratoriaus nurodomos aplinkybės, kad prekių tiekėjai nesumokės mokesčio, nesudaro pagrindo paneigti mokesčio mokėtojo teisės į PVM atskaitą. Argumentas dėl tiekėjų galimo neturėjimo teisės teisėtai disponuoti prekėmis (nenustatymo asmenų, iš kurių jie įgijo prekes) nesudaro pagrindo tvirtinti, kad tiekimas neįvyko, todėl nėra sąlygų pripažinti teisės į PVM atskaitą. Be to, kitų asmenų nustatymo ar nenustatymo faktas nekeičia vertinimo dėl teisės disponuoti turtu perdavimo pirkėjui, todėl nekeičia ir išvadų dėl to, ar įvyko tiekimas toks, kaip jis yra apibrėžiamas PVMĮ 4 str. 1 dalyje.

Kai nustatoma, kad prekės ir (ar) paslaugos pirkėjui realiai buvo suteiktos (ūkinės operacijos realiai įvyko), už kurias pirkėjas sumokėjo atitinkamą PVM, tačiau nustatoma, kad šias prekes ir (ar) paslaugas pirkėjui suteikė ne PVM sąskaitose faktūrose nurodyti subjektai, o kiti subjektai, kurie yra nustatomi ir (ar) žinomi, ši aplinkybė pati savaime nėra pakankama nesuteikti pirkėjui teisės į PVM atskaitą. Tai gali būti padaryta, kai nustatoma, kad pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydamas prekes dalyvavo į sukčiavimą PVM įtrauktame sandoryje.

Mokesčių administratorius, priimdamas administracinį sprendimą, kuriuo konkrečioje byloje paneigiama PVM mokėtojo teisė į atskaitą dėl tariamo apmokestinamojo asmens nesąžiningumo, privalo surinkti įrodymus, kad apmokestinamasis asmuo pats sukčiavo mokesčių srityje arba žinojo, arba turėjo žinoti, kad, įsigydamas prekių ar paslaugų, dalyvavo su sukčiavimu PVM srityje susijusiame sandoryje. Mokesčių administratoriui surinkus minėtus faktinius duomenis, galima pripažinti, kad institucija, pagal Mokesčių administravimo įstatymą (MAĮ) 67 straipsnį tinkamai vykdė savo pareigą pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio sumas.

LVAT sprendė, kad VMI tokių įrodymų nesurinko, o baudžiamųjų bylų duomenys nerodo sukčiavimo fakto būtent šiuose sandoriuose, todėl mokesčio administratoriaus apeliacinį skundą atmetė.