Dėl prekių tiekimo vietos nustatymo PVM tikslais, kai prekės tiekiamos iš vienos valstybės narės į kitą

Vienoje iš bylų ETT aiškino klausimą, kaip turi būti vertinamos PVM direktyvos nuostatos, kai vienoje valstybėje narėje įsisteigusio tiekėjo kitoje valstybėje narėje reziduojantiems pirkėjams parduodamas prekes pristato šio tiekėjo rekomenduojama bendrovė, tačiau su ja pirkėjai yra laisvi sudaryti sutartį dėl šio pristatymo bei kaip turi būti laikoma, ar šias prekes siuntė ar gabeno „tiekėjas“ arba tai buvo daroma „jo vardu“.

Pagal PVM direktyvos nuostatas, kai prekes siunčia ar gabena tiekėjas ar prekes įsigyjantis asmuo, ar trečiasis asmuo, prekių tiekimo vieta yra laikoma šių prekių buvimo vieta tuo momentu, kai pradedamas jų siuntimas ar gabenimas prekes įsigyjančiam asmeniui. Tačiau numatyta išimtis, kur sakoma, kad prekių, siunčiamų ar gabenamų tiekėjo arba jo vardu iš kitos valstybės narės nei ta, kurioje baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas, tiekimo vieta laikoma ta vieta, kur baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas. Šiuo siekiama užtikrinti, kad mokesčiai būtų renkami šalyje, kur vartojamos prekės.

ETT pabrėžė, kad negalima manyti, kad sutarties sąlygos, atspindi nagrinėjamų sandorių ekonominę ir komercinę realybę, jeigu jomis pirkėjai tik patvirtino tiekėjo priimtas nuostatas. Siekiant nustatyti, ar atitinkamos prekės buvo išsiųstos ar išgabentos tiekėjo vardu, reikia atsižvelgti:

  1. į klausimo, susijusio su šių prekių pristatymu pirkėjams, svarbą, lyginant su komercine praktika, būdinga atitinkamo tiekėjo vykdomai veiklai. Jei šią veiklą sudaro aktyvus prekių siūlymas už atlygį kitoje valstybėje narėje (pvz., interneto svetainės, kurioje siūlomos atitinkamos prekės, adreso išplėtimas ir kalba, kuria ši svetainė prieinama), kurios teritorijoje jis neturi padalinio ar sandėlio, reziduojantiems pirkėjams, minėto tiekėjo atliekamas priemonių, leidžiančių pristatyti atitinkamas prekes jų pirkėjams, organizavimas, iš principo, yra esminė minėtos veiklos dalis;
  2. kam, t. y. tiekėjui ar pirkėjui, gali būti faktiškai priskiriamas pasirinkimas, susijęs su atitinkamų prekių siuntimo ar gabenimo būdu. Atitinkamų prekių siuntimas ar gabenimas tiekėjo vardu negali būti grindžiamas vien tuo, kad pirkėjų sudaryta sutartis dėl šių prekių pristatymo yra sudaryta su bendrove, bendradarbiaujančia su tiekėju dėl kitos veiklos nei jo prekių pardavimas. Tačiau būtų kitaip, jei šia sutartimi pirkėjai tik pritartų tiekėjo pasirinkimui, nesvarbu, ar jie susiję su bendrovės, atsakingos už atitinkamų prekių pristatymą, paskyrimu, ar su šių prekių išsiuntimo ar gabenimo sąlygomis;
  3. kuriam ūkio subjektui tenka su nagrinėjamų prekių siuntimu ir tiekimu susijusi rizika. Tačiau tai, kad su atitinkamų prekių pristatymu susijusi rizika tenka transporto bendrovei, savaime neturi įtakos klausimui, ar šios prekės gabenamos tiekėjo, ar pirkėjo vardu. Atsižvelgiant į tai, galima manyti, kad, nepaisant sutarties nuostatų, pagal kurias rizika tenka bendrovei, atsakingai už minėtų prekių gabenimą, jų siuntimas ar gabenimas vykdomas tiekėjo vardu, jeigu jis iš tikrųjų padengia išlaidas, susijusias su žalos, patirtos vykdant šį siuntimą ar gabenimą, atlyginimu;
  4. į mokėjimo tvarką, susijusią su atitinkamų prekių tiekimu ir su jų siuntimu ar gabenimu. Jei, nors pirkėjai yra formaliai susiję su tiekėju ir transporto bendrove skirtingomis sutartimis, šių prekių įsigijimas ir jų siuntimas ar gabenimas yra vieno finansinio sandorio dalykas, tokia aplinkybė turi būti laikoma tiekėjo dalyvavimo pristatant minėtas prekes įrodymu. Toks tiekėjo dalyvavimas, taip pat būtų konstatuotas, jei būtų nustatyta, kad iš principo arba su tam tikromis sąlygomis yra įvykdytos konkrečios sąlygos, kaip antai, kad minimalios pirkimo sumos, siuntimo ar gabenimo išlaidų suma yra tik simbolinė arba tai, kad tiekėjas suteikia nuolaidą produktų kainai, kurios daro tą patį poveikį;

Ekonominė ir komercinė realybė yra pagrindinis kriterijus bendrai PVM sistemai taikyti. Atsižvelgiant į tai, prekės siunčiamos ar gabenamos tiekėjo vardu, jeigu pastarasis, o ne pirkėjas faktiškai priima sprendimus dėl šių prekių siuntimo ar gabenimo būdo, t. y. kai tiekėjo vaidmuo yra lemiamas, kiek tai susiję su prekių siuntimo ar gabenimo inicijavimu ir pagrindinių etapų organizavimu.

Arūnas Šidlauskas

mokestinių ginčų advokatas