DARBO KODEKSO PAKEITIMAI

Darbo kodekso pakeitimai

Darbo kodekso pakeitimai, susiję su streikų ir kolektyvinės sutarties reglamentavimu

2014 m. liepos 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos darbo kodekso 71, 74, 75, 76, 77, 78, 80, 81 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 101 straipsniu įstatymas (toliau – „Įstatymas“). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas – patikslinti Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias streiko sustabdymą, taip pat nustatyti kolektyvinių sutarčių aiškinimo taisykles bei aiškiau reglamentuoti streiko teisėtumo klausimą, galiojant kolektyvinei sutarčiai. Taip pat šiuo projektu siekiama panaikinti trečiųjų teismą kaip kolektyvinius darbo ginčus nagrinėjančią instituciją, o šiuo metu Darbo kodekse nustatytas Vyriausybės pareigas kolektyvinių ginčų sprendime perduoti darbo arbitražui.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – „Darbo kodeksas“) nuostatos papildomos 101 straipsniu, kuriuo siūloma nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kuriuo remiantis darbo sutartys, kolektyvinės sutartys ir susitarimai būtų aiškinamos pagal Darbo kodekso principus, o iškilus abejonėms dėl minėtų sutarčių sąlygų –darbuotojo naudai.

Pagal įsigaliosiančio Įstatymo nuostatas, bus atsisakyta trečiųjų teismo, kaip kolektyvinių ginčų nagrinėjimo organo. Kaip teigiama Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, praktika rodo, kad trečiųjų teismas nėra efektyvi kolektyvinio ginčo sprendimo priemonė, nes teisėjus samdo ginčo šalys, kiekvienos šalies teisėjas, kaip atstovas, gina jį skyrusios šalies interesus, todėl susitarimas šioje institucijoje neįmanomas. Kadangi Darbo kodeksas trečiųjų teismui nustato alternatyvą – darbo arbitražą, sudaromą prie apylinkės teismo, siūloma panaikinti trečiųjų teismą kaip neefektyvią kolektyvinio ginčo nagrinėjimo instituciją ir pavesti kolektyvinius ginčus nagrinėti darbo arbitražui, kuriame galutinį sprendimą būtų įpareigotas priimti nešališkas teisėjas.

Įsigaliojus Darbo kodekso pakeitimams, Vyriausybės funkcijos kolektyvinių ginčų nagrinėjime bus perkeltos darbo arbitražui (Darbo kodekso 78 str. 1 d., 80 str. 3 d. pakeitimai). Įstatymo projekto rengėjų teigimu, kolektyvinių ginčų reikalavimai kyla iš viešojo sektoriaus darbuotojų, kuriems Vyriausybė yra netiesioginis darbdavys, todėl ji negali objektyviai spręsti darbuotojų reikalavimų, ji yra suinteresuota šalis.

Šiuo metu Darbo kodekso 78 str. 3 d. nustatytas absoliutus draudimas skelbti streiką, galiojant kolektyvinei sutarčiai. Įstatymui įsigaliojus, šio absoliutaus draudimo neliks, bus patikslinta, kokiu atveju draudžiama streikuoti (Darbo kodekso 78 str. 1 d., 3 d. pakeitimai). Taip pat bus aiškiau reglamentuoti streikų sustabdymo atvejai, Darbo kodekso 81 str. 4 d. nustatant visuomenei gyvybiškai svarbias sritis (geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinės aviacijos, medicinos, vandens, elektros energijos, šilumos ir dujų tiekimo, kanalizacijos, atliekų išvežimo ir liftų nuolatinės priežiūros įmonėse), kuriose teismui būtų leidžiama stabdyti neprasidėjusį streiką.

Darbo kodekso pakeitimai, susiję su administracinės naštos darbdaviui mažinimu

Pritarta LR Darbo kodekso pakeitimams, mažinantiems administracinę naštą.

Lietuvos Respublikos Seime priimtas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 24, 99, 147, 175, 202, 212 ir 256 straipsnių pakeitimo įstatymas, atsižvelgiant į darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų, valstybės institucijų pateiktus siūlymus, siekiant tobulinti darbo santykių reglamentavimą bei mažinti administracinę naštą.

Visų pirma, administracinė našta mažinama pakeitimais, pagal kuriuos Vyriausybės nustatyta darbo sutarties forma bus ne privaloma, o tik rekomendacinio pobūdžio. Be to, atsisakoma darbo sutarčių registravimo žurnalų, kuriuose iki šiol turėjo būti registruojamos visos sudarytos darbo sutartys, kadangi informacija apie darbuotojo įdarbinimą yra registruojama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje. Taip pat nustatoma, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti, pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Atsisakoma nustatytos formos darbo pažymėjimų, kurie turėjo būti privalomai įteikti darbuotojui, prieš šiam pradedant dirbti.

Bus leidžiama darbdaviui pasirinkti, kokia forma informuoti darbuotojus apie darbo grafikus: ar paskelbti juos viešai įmonėse ar jų padaliniuose, ar nustatyti kolektyvinėje sutartyje. Taip pat darbdavys galės žymėti darbuotojų darbo laiką paties darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose arba, kaip iki šiol, Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos žiniaraščiuose (pasirinktinai). Pakeitimais taip pat atsisakoma privalomo atsiskaitymo lapelių įteikimo darbuotojui, informacija apie darbo užmokestį ir dirbtą darbo laiką bus skelbiama ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu.

Įstatymu bus nustatomi ir kiti Darbo kodekso pakeitimai: galimybė konkrečių darbų ir pareigų, dėl kurių gali būti sudaromos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sąrašą sudaryti darbo tvarkos taisyklėse, kai nėra kolektyvinės sutarties; galimybė, atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), suteikti jo pageidavimu nepanaudotas kasmetines atostogas, nukeliant atleidimo datą, bet ne daugiau kaip už trejus darbo metus; Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos atstovavimo nustatymas socialinėje partnerystėje nacionaliniu, šakos, teritoriniu lygiu darbdaviams (t.y. iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms), siekiant geresnio atstovavimo socialinėje partnerystėje minėtu lygiu.

Advokatas Arūnas Šidlauskas