Ar susidarė pelno mokesčio permoka?

Apžvelgiamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) byloje nagrinėtas mokestinis ginčas kilo dėl atsakovo, centrinio mokesčių administratoriaus (VMI), atsisakymo grąžinti pareiškėjo permokėtas pelno ir socialinio mokesčių sumas.

Tarp pareiškėjo ir kito juridinio asmens 2006 m. gruodžio 6 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pirkėjas pareiškėjui turėjo sumokėti 10 mln. Lt. Pareiškėjas šias lėšas deklaravo kaip uždirbtas pajamas ir nuo jų į biudžetą sumokėjo atitinkamo dydžio pelno ir socialinį mokesčius. Tačiau pirkėjas iki 2007 m. rugsėjo 26 d. dalimis pareiškėjui sumokėjo už žemės sklypą tik 6 222 000 Lt, liko nesumokėta 3 778 000 Lt. Dėl žemės sklypo vertės tarp pareiškėjo ir pirkėjo kilo teisminiai ginčai. 2011 m. gruodžio 28 d. buvo atliktas naujas žemės sklypo vertės nustatymas. Jo metu nustatyta, kad žemės sklypo pardavimo kaina neatitiko rinkos kainos, todėl sandorio šalys pripažino naują sandorio vertę – 6 222 000 Lt. Pareiškėjo teigimu, susidaręs žemės sklypo pardavimo kainos skirtumas – 3 778 000 Lt, buvo pareiškėjo negautos pajamos, nuo kurių į biudžetą buvo sumokėti pelno ir socialinis mokesčiai, todėl susidarė šių mokesčių permoka už 2006 m., kurią jam turėjo grąžinti VMI.

Vertindamas šią situaciją, LVAT pirmiausia pažymėjo, kad Pelno mokesčio įstatymo 7 str. 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kuri nustato, kad „pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus“. Pajamų ir sąnaudų kaupimo principo esmė yra pateikta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 11 straipsnyje, įtvirtinančiame, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą registruojami tada, kai jie įvyksta, ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose, neatsižvelgiant į pinigų gavimą arba išmokėjimą. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – kai jos patiriamos“. Taigi, pajamų ir sąnaudų kaupimo principo taisyklių laikymasis pasireiškia tuo, kad mokesčio mokėtojas pajamas apskaitoje turi registruoti, kai jos yra uždirbamos, neatsižvelgdamas į tai, kada už jas bus apmokėta, t. y. pajamų uždirbimo momentu, kuris paprastai sutampa su prekių pardavimo diena (atitinkamos sąskaitos išrašymu, sandorio sudarymu), neatsižvelgiant į tai, kada už jas bus sumokėta. Tais atvejais, kai už parduotas prekes negaunama visų ar dalies pajamų, susidariusi skola yra įtraukiama į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas, neatsižvelgiant į tai, kurį laikotarpį (ankstesnį ar ataskaitinį) pajamos buvo pripažintos (uždirbtos). LVAT teisėjų kolegija nurodė, kad reikalavimas atsiradusias skolas įtraukti į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas lemia, kad tokiais atvejais Pelno mokesčio įstatymo taikymo prasme nesusidaro šio mokesčio permoka, nes atitinkamai yra mažinamos to ataskaitinio laikotarpio, už kurį buvo įtraukta skola į sąnaudas, pajamos.

Byloje nagrinėtu atveju tai reiškė, kad, neatsižvelgiant į tai, ar visų lėšų iš minėto sandorio pareiškėjas negavo remiantis atliktu turto vertinimu, kurio metu buvo nustatyta kita, mažesnė, žemės sklypo rinkos kaina, ar remiantis tarp šalių 2012 m. sudaryta taikos sutartimi, kuria buvo nustatyta mažesnė sklypo kaina, atsiradusio skirtumo ir nuo jo sumokėtų 567 000 Lt pelno mokesčio ir 151 000 Lt socialinio mokesčio, nebuvo pagrindo pripažinti šių mokesčių permokomis. Šiomis aplinkybėmis LVAT teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Tuo atveju, kai pirkėjas už parduotas prekes negauna visų ar dalies pajamų, susidariusi skola yra įtraukiama į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. LVAT formuoja praktiką, kad negautos pajamos negali būti laikomos klaida, dėl kurios pardavėjas turėtų tikslinti pelno mokesčio deklaraciją ir prašyti grąžinti permoką.